- bežadys
- bežadỹs, -ė̃ smob. (3b) nebylys; plg. bežadis 1: Jis iš mažumės bežadỹs, mat toks apsigimė Ds. Jis, mažas būdamas, krito nuo vežimo ir liko bežadỹs Alks. Gal ir tėvam sopa širdį, kai mergiotė bežadė̃ Ds. Tai ko tyli kaip bežadỹs – sakyk! Ob.
Dictionary of the Lithuanian Language.
